Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“

Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“

Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai“

Ši programa siekia pagerinti vaikų savijautą, padėdama jiems įgyti socialinių ir emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Tikima, kad dar vaikystėje įgiję šių gebėjimų, vaikai lengviau susidoros su kebliomis ir kritinėmis situacijomis ne tik ankstyvajame amžiuje, bet ir paauglystėje bei suaugę.

Programa skirta ikimokyklinių įstaigų, darželių- mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų ikimokyklinėse bei priešmokyklinėse grupėse besimokantiems vaikams.

Programos įgyvendinimui pritaria Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, su ja dar 2002 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Įvertinus ypač pozityvų  programos „Zipio draugai“ poveikį vaikams, 2008 m. ji buvo įtraukta į Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą.

Programa „Zipio draugai“ yra išskirtinė dėl kelių aspektų:

  • programa skirta labai mažiems vaikams (paprastai prevencinės programos kuriamos paaugliams), tuo ji yra nauja tiek Europoje, tiek pasaulyje;
  • programa yra universali – ji įgyvendinama skirtingoje kultūrinėje ir religinėje aplinkoje dvejose dešimtyse pasaulio šalių jų nacionalinėmis kalbomis;
  • programoje dalyvavusių vaikų tyrimai patvirtina kūrėjų lūkesčius, kad programa turės ilgalaikį poveikį – net iki paauglystės- vaiko socialiniams įgūdžiams ir gebėjimui įveikti sunkumus, taigi ji pasitarnaus savižudybių ir priklausomybių prevencijai;
  • programoje taikoma veiksmingų metodų sistema, todėl vaikai išmoksta patys sėkmingai įveikti sunkumus ir stresą, ieškoti socialiai priimtinų išeičių ir paramos, padėti kitiems, prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir kt.

Programa „Zipio draugai“ moko vaikus:

  • atpažinti savo jausmus ir apie juos kalbėti;
  • aiškiai išreikšti tai, ką jie nori pasakyti;
  • įdėmiai klausytis;
  • prašyti pagalbos;
  • rasti draugų ir išsaugoti draugystę;
  • įveikti vienatvę ir atstūmimą;
  • atsiprašyti;
  • nesileisti, kad prie jų būtų priekabiaujama;
  • spręsti konfliktus;
  • išgyventi pasikeitimus ir netektis;
  • prisitaikyti prie naujų aplinkybių;
  • padėti kitiems.

Programos „Zipio draugai“ dalys

Ši programa jau daugiau kaip dešimt metų Lietuvoje vykdoma tarptautinė programa. Ją sudaro 24 valandėlės, kurias kartą per savaitę vaikams veda pedagogas, prieš tai lankęs specialius parengimo metodinius seminarus.

Programa sudaryta iš šešių dalių, kiekvieną jų pradeda naujas pasakojimas. Pasakojimo herojai – vabaliukas Zipis (gyvalazdė) ir jo draugai vaikai susiduria su visiems vaikams gerai pažįstamomis situacijomis- liūdi ir pavydi, draugauja ir pykstasi, išgyvena netektis ir sugeba vėl pasijusti gerai. Vaikai ne tik klausosi pasakojimų, tačiau ir piešia, klausosi, žaidžia įvairiausius žaidimus.

Kiekviena programos dalis skirta kokiai nors temai.

1 dalis. Jausmai: vaikai pradeda programą kalbėdamiesi apie jausmus – liūdesį, džiaugsmą, pyktį, pavydą, jaudulį. Jie mokosi pasakyti, kaip jaučiasi vienoje ar kitoje situacijoje, ir ieško būdų, kurie gali padėti pasijusti geriau.

2 dalis. Bendravimas: šioje dalyje vaikai mokomi sėkmingai bendrauti: klausytis kitų, prašyti pagalbos ir aiškiai išreikšti tai, ką nori pasakyti, net jei tai ir sudėtingas dalykas. Per šias valandėles dažnai atsiveria net ir tyleniai, jie išmoksta laisviau reikšti savo nuomonę.

3 dalis. Tarpusavio santykių užmezgimas ir nutraukimas: čia vaikai daugiau sužino apie draugystę- kaip susidraugauti ir išsaugoti draugystę, ką daryti, jei jaučiasi vieniši ir atstumti. Jie mokosi atsiprašyti ir susitaikyti su draugu, įvykus ginčui.

4 dalis. Konflikto sprendimas: šioje dalyje kalbama apie tai, kaip spręsti konfliktus; pedagogai pastebi, kad vaikai išmoksta daug lengviau įveikti įvairius nesutarimus. Taip pat nagrinėjama priekabių, arba patyčių problema ir vaikai ieško būdų priekabiautojams sustabdyti.

5 dalis. Pasikeitimo ir netekties išgyvenimas: čia kalbama apie didesnių ir mažesnių pokyčių išgyvenimą. Didžiausias pasikeitimas – kieno nors mirtis. Nors suaugusiesiems apie mirtį kalbėti dažnai labai sunku, vaikams taip būna retai: jie vertina galimybę atvirai pasikalbėti šia tema, kuri daugeliui suaugusiųjų tapo tikru tabu. Per vieną valandėlę vaikai aplanko netoliese esančias kapines – kad ir kaip keista, kartais tai jiems tampa pačia įdomiausia visos programos valandėle.

6 dalis: Įveikiame: ši, paskutinioji programos dalis, įtvirtina vaikų įgytas žinias ir įgūdžius. Paskutinė valandėlė skiriama šventei – tada kiekvienam vaikui įteikiamas „Zipio draugų“ diplomas.

Per šias programos valandėles vaikams nenurodinėjama, kaip elgtis vienu ar kitu atveju,- priešingai, jie skatinami mokytis patys ieškoti išeičių, kurios ne tik padėtų jiems patiems, bet ir gerbtų kito žmogaus teises.

Nors „Zipio draugų“ valandėles veda kompetentingi pedagogai, padėti savo sūnui ar dukrai daugiau išmokti iš šios programos galite ir Jūs:

  • nebijokite pedagogui užduoti Jums rūpimų klausimų apie programą, apsilankykite tėvų susirinkime, kurį prieš prasidedant valandėlėms rengia dauguma pedagogų, pavartykite programos medžiagą, lankstinukus ( galite pasinaudoti tinklapiu www.vaikolabui.lt);
  • pasidomėkite, kokia konkrečios savaitės valandėlės tema- taip galėsite pasirengti galimiems sūnaus ar dukros klausimams ar patys pradėti pokalbį ta tema ir taip sustiprinti per valandėlę įgytas žinias;
  • kartais vaikai namo parsineša per valandėles nupieštų piešinių ar grįžtamojo ryšio lapus, kuriuose kiekvienos valandėlės pabaigoje pavaizduoja, kaip tuo metu jaučiasi. Pasidomėkite jais ir paskatinkite vaikus per valandėlę papasakoti daugiau;
  • bendraukite su savo sūnaus ar dukros pedagogu. Jei manote, kad jam būtų svarbu žinoti apie kokius nors Jūsų vaiko ar šeimos gyvenimo įvykius, pasikalbėkite apie tai;
  • gali būti, kad pastebėsite teigiamų savo sūnaus ar dukros elgesio pokyčių- jie taps dėmesingesni, kantresni, mažiau agresyvūs ir lengviau spręs savo problemas. Pasistenkite pastebėti ir įvertinti šiuos vaiko pokyčius;
  • būkite pasirengę tam, kad Jūsų vaikas ims daugiau kalbėti- o Jūs turėtumėte daugiau klausytis!

Kaip Jūs galėtumėte padėti savo vaikui, išgyvenančiam sunkius jausmus:

  • jei pastebėjote, kad Jūsų sūnus ar dukra elgiasi kitaip nei visada yra labai tylus, vengia bendrauti, o gal priešingai, įvairiausiais būdais, pavyzdžiui, agresyviu elgesiu, stengiasi atkreipti į save dėmesį- pabandykite išsiaiškinti, kas su juo vyksta;
  • pirmas žingsnis, norint padėti sunkumus išgyvenančiam vaikui,- tai kalbėtis su juo apie tai, kas vyksta viduje. Dažnai vaikas nedrįsta pats pradėti tokio pokalbio arba tiesiog nežino, kaip papasakoti, ką jis jaučia, todėl suaugusiojo pagalba čia labai svarbi;
  • pokalbį galite pradėti tiesiog paklausdami vaiką: „Gal kažkas atsitiko?“, „Kaip tu jautiesi?“. Jei vaikui sunku pačiam atsakyti, galite jam padėti: „Man pasirodė, kad esi kažkoks nuliūdęs (arba supykęs, arba išsigandęs…)…“.Jeigu vaikas patvirtina, kad taip ir yra, arba pasiūlo savo atsakymą, pokalbį galite tęsti toliau paklausdami, kas jį nuliūdino, supykdė, išgąsdino.
  • Tokio pokalbio metu labai svarbu vaikui parodyti, kad jo išgyvenami jausmai- visiškai normalūs ir nei kiek negėdingi.
  • Kai vaikas pasakoja, kaip jaučiasi ir kas jam kelia tokius jausmus, galite padėti paieškoti jam  išeities iš susidariusios padėties.
  • Svarbu nepamiršti, kad kai kurias vaiko problemas galime pašalinti (pavyzdžiui, jei jis nuliūdo susipykęs su draugu- padėti jam rasti būdą susitaikyti). O kai kada padėties pakeisti niekaip negalime (pavyzdžiui, jei mirė vaiko mylimas naminis gyvūnėlis), tačiau tada galime padėti vaikui rasti  būdų pasijusti geriau.
  • Pirmiausia derėtų išklausyti, kokias išeitis iš susidariusios padėties mato vaikas, ir tada, jei jis pats nieko nesugalvoja, pasiūlyti savo variantų.
  • Gera, arba tinkama, išeitis turi dvi savybes: pirma, ji padeda vaikui pasijusti geriau, antra, nekenkia aplinkiniams.

Padėti savo vaikui pasirinkti tinkamą išeitį, galite užduoti jam tokius klausimus:

  • Ar toks sprendimas padės tau pasijusti geriau?
  • Ar jis nepakenks aplinkiniams?

Jei pasirodys, kad vaiko pasirinktas sprendimas gali skaudinti ar kitaip kenkti kitiems, padėkite jam rasti kitą, atitinkamą išeitį.

Linkime Jums ir Jūsų šeimai kuo geriausios kloties!

Puslapis „Tarptautinė ankstyvosios prevencijos programa „Zipio draugai““ paskutinį kartą atnaujintas 2016-09-28 18:20:31

SKELBIMAI